Mes, biciuliai, sakome "Karnika", o iš tikruju turime mintyje krainos bites.

Cia kalbama apie naturaliu budu atsiradusia rase (apis mellifera carnica), kilusia iš apis mellifera (WESTLICHE HONIGBIENE).

Del savo polinkio gyventi stipriose šeimose bei intensyvaus pavasarinio dauginimosi, ši bite per trumpa laika išstume tamsia europietiška, vietine bite (APIS MELLIFERA MELLIFERA).
Karnikos biciu charakteris yra išsivystes pagal tevynes klimatines salygas (Balkan).
Ji megsta karštas vasaras ir šaltas žiemas. Karnikos privalumas prieš bakfasta yra tas, kad jos žiemos metu sunaudoja mažiau maisto (bitininkas sutaupo iki 5 kilogramu biciu maisto).

Pavasarinis vystymasis yra staigus, bites yra linkusios spiesti. Biciu motineliu augintojams iki šiol dar nepavyko šio neigiamo polinkio - spietimo - iš karnikos išguiti, nes jos spietlumas yra prigimtinis (autochthon).

Vasaros metu, kai nera medunešio, karnikos bites nustoja auginti perus.

Šita labai gera, pilka bite atitinka musu klimatines salygas ir beveik garantuoja daug pavasarinio medaus.

Karnika galima ypac parekomenduoti bitininkams megejams, kurie laiko iki 10 biciu šeimu ir turi pakankamai daug laiko biciu spietiminei nuotaikai tikrinti.

Apskritai, senus karnikos biciu augintoju metodus, iš vienos bonituotos šeimos
dauginti biciu motineles (Linienzucht), reiketu vertinti kritiškai.

Del tokio ribotu galimybiu auginimo budo labai susiaureja genu aleliu ivairove ir padideja tikimybe atsirasti inbrydingui (giminingiems ryšiams).

Augintojai, su kuriais mes bendradarbiaujame, yra sažiningi ir atsakingi. Jie visada atnaujina veisline medžiaga, importuodami ja iš Slovenijos, Austrijos ir Vengrijos.

Dabar pacios populiariausios karnikos bites yra TROISECK, SKLENAR ir PESCHETZ.