APIE MUS
Bitininkavimu, kaip liga, galima susirgti. Biciuliai turbut žino, kad kai pradedi, negali sustoti. Profesorius J.Straigis yra pasakes, kad bitemis reikia užsikresti. Taip ir buvo.
Po studiju 1992 m. Lietuvos Žemes Ukio Akademijoje Agronomijos fakultete, aš nusprendžiau studijas testi magistraturoje, bitininkystes srityje LŽUU. Mano vadovas buvo Profesorius J. Straigis. Magistratura baigiau 1997 m. Studijuodama, aš savo noru pasirinkau praktika dviejuose Vokietijos ir viename Liuksemburgo bityne.
Mes, tai yra, mano vyras Ramunas, mano švogeris Arunas ir aš, turime apie 150 biciu šeimu ir vasaros metu apie 350 nukleusu (apvaisinimo aviliuku Mini Plus). Savo bitininkysteje mes auginame bakfasto (Buckfast) ir krainos (Carnica) veisliu motineles. Taciau bakfasta mes vertiname labiau.
Tiek karnikos, tiek bakfasto biciu veisliu tranai netrukdo kryptingam norimos veisles biciu motineliu auginimui. Nes kiekvienai biciu motineliu veislei naudojami skirtingi apvaisinimo punktai.
Su bakfastu susiduriau visai netiketai, atlikdama praktika Liuksemburge. Stebejausi šios biciu veisles savybemis. Pacioje pradžioje, Vokietijoje dirbau su karnikos veisles bitemis. Todel aš galiu šias abi veisles gerai palyginti.
Mano darbdave Šiaurineje Vokietijos dalyje turejo virš 220 karnikos veisles biciu šeimu ir privatu apvaisinimo punkta Helgoland´o saloje. Kita praktikos vieta, Bavarijoje, tik sustiprino mano susidariusia nuomone apie karnika. Cia buvo laikoma apie 500 karnikos ´Sklenar´ veisles biciu šeimu. Mano magistraturos baigiamasis darbas kaip tik ir buvo apie karnikos biciu populiacija, susidariusia Šiaures Vokietijos bityne. Praktika Vokietijoje papilde igytas teorines žinias bei patirti.
Atlikdama praktika Liuksemburge, aš visiškai pakeiciau savo požiuri i pacia bitininkyste ir bitininkavima. Mano darbdavys turejo virš 300 biciu šeimu ir daugiau kaip 400 nukleusu (Mini Plus). Nepaisiant to, kad bitininkas dar dirbo ir nuolatini darba, jis suspejo sekmingai ir ekonomiškai tvarkytis bitininkysteje. Tai, kad jis nevisada spedavo patikrinti spietimine nuotaika ir vistiek neturejo daug nuostoliu (spieciu), patvirtina, kad bakfasto biciu veisle turi privalumu.
Labiausiai mane nustebino tai, kad šis bitininkas net neturejo veido tinklelio ir bitininko aprangos. Apie pirštines net kalbos negali buti. Bet ju ir nereikejo.
Maloniausia buvo tai, kad esant 32°C šilumos prie biciu buvo galima dirbti trumpomis kelnemis ir trumpomis rankovemis, net su maudymosi kostiumeliu.
Šiame bityne aš dirbau tris sezonus iš eiles.
Mano susižavejimas bakfasto biciu veisle buvo toks, kad griždama
iš ten parsivežiau 19 biciu šeimu. Tuomet ir prasidejo mano asmenine
draugyste su bakfastu. Tada buvau jau pilnai "uzsikretusi bitinikyste" ir ta pacia "liga uzkreciau" savo vyra bei švogeri. Taip musu gyvenimas tapo susietas su bitemis.
